„Vasaros“ remontas

Po pirmųjų bandymų plaukioti „kadetuku“ 2014-jų vasarą, tapo aišku, kad laiveliui reikia ne tik kosmetinio, bet vietomis ir struktūrinio remonto. Pagrindinės problemos, temdžiusios pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo apraiškas:

  • vairo pakabinimo detalės vos laikosi ant tranco;
    IMG_0703
  • vairo pakabinimas nedera su vairo matmenimis, dėl to laivagalis aplaužytas;
  • reikia topenantės; kitaip neįmanoma saugiai nuleisti grotą, laiveliui būnant vandenyje;
  • putensus laikančių varžtų galvutės kai kur nulūžinėję; dešinysis vantputensas laikosi „ant garbės žodžio“, t.y. ant vieno varžtelio;
    Kilpa
  • reikia giko atotampos;
  • reikia giko šoto fiksatoriaus;
  • dugne yra osmozinių procesų žymės.
    Osmoze
  • bendra laivelio išvaizda nekelia apetito juo plaukti – tikras „bjaurusis ančiukas“…

Todėl 2014-jų lapkritį laivelis užėmė improvizuotu doku paverstą garažą. Pradžioje galvojau viską pabaigti iki kovo pradžios. Deja, dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių viskas truko žymiai ilgiau…

Nors dangos remonto (tam sugaišau didžiąją dalį laiko) rezultatas netapo pilna mano ambicijų ir svajonių realizacija, bendru remonto rezultatu esu patenkintas.

IMG_1346

Atnaujindamas išorinę dugno ir bortų dangą eksperimentavau su dviem gelkauto rūšimis: bendros paskirties Topplasto pardavinėjamu poliesteriniu topkautu (gelkautas, turintis vaško dalelių; skirtas dengti GRP paviršių) ir taip pat poliesteriniu SEATEC  „tikru“, „jūriniu“ gelkautu. Poliesterines medžiagas rinkausi dėl jų naudojimo paprastumo (mažesni reikalavimai kietiklių dozavimo tikslumui, greitesnis kietėjimo laikas) ir žemesnės kainos. Pagrindinis eksperimentų tikslas buvo surasti tinkamą dengimo būdą, kuris užtikrintų kokybišką paviršių (idealiu atveju – „veidrodinį“) minimaliomis laiko ir įrangos sąnaudomis. Deja, abiem atvejais teko nusivilti: nė vienas gelkautas nesidengė taip, kaip man norėjosi: po dažymo likdavo faktūra nuo dažymo įrankių (volelio ar teptuko); gelkautas per tirštas, kad pats išsilygintų, o gausus skiedimas labai prastina dangos kokybę. O SEATEC’as dar ir lipnus lieka po kietėjimo (jis nėra skirtas dengti paviršiui; jam reikia kietėti uždaroje formoje). Todėl teko pasiraityti rankoves ir keleto milimetrų storio gelkauto sluoksnį šlifuoti bei poliruoti iki norimos kokybės.

Supratęs, kad pasiryžimo atnaujinti visą gelkauto dangą nebeturiu, laivelio denį ir kokpitą dažiau vienkomponenčiais HEMPEL (irgi „jūriniais“) dažais. Nepilnai išnaudojau vieną 750 mL dažų skardinę. Mėlyną spalvą pasidariau namų sąlygomis, pusę dažų kiekio nuspalvindamas Senukuose už 1.5 euro pirktu universaliu lenkišku dažų pigmentu.

Vairo pakabinimo mechanizmą pertvarkiau taip, kad vairas galėtų sukiotis savo pilna eiga ir pilna jėga, nelaužydamas laivo korpuso. Tam teko pasigaminti tris detales, iš kurių dvi skirtos vairo pakabinimo kilpų „pakėlimui“ nuo tranco, o viena – tranco sutvirtinimui (klijuojama iš vidaus). Paprasto pasimatavimo čia neužteko: papildomas detales teko projektuoti pagal vairo konstrukciją ir esamas pakabinimo detales.

Vairas1

Vairas2

Detales išpjoviau iš vandeniui atsparios faneros ir suklijavau poliesterine derva. Pasidaviau manijai dengti jas stiklo audiniu ne dėl to, kad tikėčiau magiška jo galia viską sustiprinti, bet dėl to, kad po dažymo naujų detalių faktūra nesiskirtų nuo viso laivo.

IMG_5098

IMG_1347

Tekelažo atnaujinimas, lyginant su struktūriniu remontu, buvo tikras malonumas. Atnaujinau putensus ir jų tvirtinimą.

IMG_1359 IMG_1357

Pasidariau tvirtinimą giko šoto fiksatoriui.

IMG_1349

Topenantė dabar leidžia saugiai pakabinti giko noką.IMG_1354

Ji klampuojama priekinėje kokpito dalyje.IMG_1355

Giko atotampos atskirai nenufotografavau, tačiau ji neblogai matosi nuotraukoje darytoje iš kokpito plaukimo metu.

Žeimenio fone - "Vasaros" bakas
Žeimenio fone – „Vasaros“ bakas

Visi patobulinimai veikia puikiai. Vasara tapo žymiai mielesnė, saugesnė ir funkcionalesnė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *