Švediška vasara

Anksčiau: Gamtos vaikai

Ryte atsisveikiname su Danguole. Gaila skirtis ir nelinksmas jos atsiskyrimo nuo kompanijos tikslas, tačiau taip reikia. Rimantas, Jūratė ir Simonas tampa atsakingais už sotų artimiausių kelių dienų gyvenimą ir dviračiais vyksta į Coop tinklo parduotuvę papildyti maisto atsargų.
TarpSalu

Išplaukiame vėlai, apie 12:30 vietos laiku, kai pusė švedų laivų jau išplaukę. Vėjas neaiškios krypties, tai pūsteli, tai vėl nurimsta. Vis dar pietys, todėl daug motoruojame tarp salų. Dainius suplanuoja gana rizikingą maršrutą, vingiuojantį siaurais kanalais. Tiesą sakant, per vieną siauriausių kanalų, kuriais dar gali praplaukti jūrinė jachta. Kanalu, kuriuo plaukiant reikia nusileisti krancus ir kuriame du laivai prasilenkti negali. Įsimename mažiausią praplauktą echolotu išmatuotą gylį: 1,7 m.

Siaurumų įdomybėms pasibaigus, Dainius eina ilsėtis, ir už vairo lieka Simonas. Nors ir sunkiai, kartais pavyksta iš jo išvilioti planšetę su GPS programa. Stockholmo archipelagas baigėsi, plaukiame toliau į pietus, iš tolo stebime už nugaros pasiliekantį išdidųjį Landsort’ą. Vis dar pučia neaiškios kilmės pietys, todėl laviruojame tarp salų, kartais buriuodami, o kartais motoruodami. Asko, Langon, Savo, Ringso – viena po kitos nepakartojamo grožio salos su savo istorijomis, vietinių žmonių gyvenimo būdu ir tradicijomis.

Siaurumos

salos

Apsistojame nakčiai spontaniškai pasirinkę iš visų pusių apsaugotą įlanką kiek piečiau Studsvik miestelio. Pataikome į pakankamai populiarią rekreacinę zoną, į kurią artėjant tamsai „sukrenta“ vis daugiau laivų. Vieni, kaip mes, inkaruojasi prie uolų, kiti – tiesiog įlankos viduryje. Susidėlioja nerealaus poetinio grožio mozaika: nuostabiai šiltos, saulėtos ir mielos švediškos vasaros dienos vakaras, lygus kaip stiklas jūros paviršius, lygios uolų „kaktos“, kuriose šen bei ten auga natūralūs švediški bonsai… Rimas sako: „reikėtų ką nors padaryti, kad jie viso to nebeturėtų…“

bonsai

Toliau – Švediškas buriavimas