Sūrio krovinys keliauja į Daniją. Christiansø

Prieš tai: Judėjimas pietyn

Ryte Minx komandos tarpe kyla švediško sūrio karštinė. Ar tai dėl to, kad vakarykštis vakaras buvo pernelyg malonus tiek kulinarine, tiek kultūrine prasme? O gal dėl to, kad prieš išplaukiant į Daniją norisi pasiimti nors keletą kilogramų Švedijos? Trumpam leidžiame sau išeiti iš proto. Beprotystė sustiprėja tiek, kad prieš pat išplaukimą lekiame į prekybcentrį. Nusipirkti 12-18 mėnesių brandinto švediško sūrio. Po kilogramą. Mažiausiai trijų rūšių kiekvienai šeimai. Dainius dėl to nekrykštauja iš džiaugsmo, tačiau sutinka pusvalandį kantriai palaukti iš miesto grįžtančios sūrio. Jūratė Dainių banaliai „nuperka“, pažadėjusi sūrio parnešti ir jam. Išplaukiame pagal planą – 9:00 vietos laiku. Druskingasis vokietis kapitonas mums šypsosi ir linki „nice trip“. Mano „gute reise“ į galvą ateina vėliau, nei praeina tinkamas laikas tai ištarti atsisveikinant.

Krenas

Pirmoji iš dešimties kelionės dienų, kai mus pasitinka visiškai rimtai apsiniaukusi jūra. Vėjas pietvakarių, apie 10 mazgų. Plaukiant Bornholmo kryptimi tai jau šis-tas, o po pietų prognozė vėjo žada ne tik dar daugiau, bet ir palankesnio. Nusitaikome į romantiškąją Ertholmene salų grupę, kuri nuo Bornholmo nutolusi apie 12 jūrmylių į šiaurę. Salų grupę sudaro apgyvendintos (apie 100 vietos gyventojų) Christiansø ir Frederiksø salos bei daugybė skerų. Vidudienį ima lynoti. Simonas kopkite lieka vienas su autopilotu. Po pusvalandžio lietus baigiasi, o vėjas – ne. Jis išvaiko debesis ir neskuba sukelti bangų. Staiga buriavimas tampa panašus į stereotipinį holivudišką vaizdelį. Saulė, jūra, o pasvirusi jachta skrieja pirmyn baidevindu, pilnomis burėmis, taškydama bangas. Panašu, kad Rimas pajunta akimirkos gėrį ir, išjungęs autopilotą, stoja prie vairo. Vėjas stiprėja iki 20-ies mazgų, o gūsiuose siekia ir 25. Laivo pasaulis tampa įstrižas. Vėliau Dainius prisipažins, kad vienu momentu, iš kokpito eidamas į kajutę, vietoje laiptelių norėjo pasinaudoti virykle. Mažiname bures. Po poros valandų pakeičiu Rimą prie vairo. Įstrižame laivo pasaulyje staiga sumažėja romantikos – stovėjimas prie vairo reikalauja ne tik dėmesio, bet ir nemažai fizinių pastangų. Dar kartą mažiname bures. Jachta vis tiek plaukia didesniu nei 6 mazgų greičiu. Bangos pakilo iki poros metrų ir kartais jau rimčiau mesteli laivą. Paskutinė dešimtis mylių iki Christianso salos prailgsta, nes prie vairo stojau basomis, ir tai buvo bloga mintis. Dėl dreifo „nukritome“ žemiau salos, ir ją praėję venduojame.

Piramide

Bangos „įspiria“ Minx per pietinius uosto vartus, ir staiga stoja ramybė. Uostelis mažas, sausakimšas laivų. Visi stovi dviem – trim bortais. Kol svarstome ką daryti, pamatome vienos jachtos įgulą kviečiančią prisijungti prie jau „pastatytos“ penkių laivų „piramidės“. Lietuviai! Vėliau paaiškėja – “Šatrija”. Vakar juos palydėjome žvilgsniu Karlskronos marinoje. Ką gi, būsime šešti. Kažin, kada dar teks stovėti tokioje švartuotėje, kai reikia pereiti per penkių kaimynų denius, kad patektum į krantą? Visi šypsosi, niekas neprotestuoja. Tik artimiausias kaimynas danas nerimauja dėl to, kad “Šatrijos” jaunimas pasiruošęs rytoj startuoti šeštą valandą (danas norėtų pamiegoti, nes lieka dar dienai). Galų gale visi planai suderinti, šešių laivų piramidė lieka prišvartuota.

Christians

Lipame į krantą apžiūrėti salos. Įspūdžiai stiprūs ir įvairūs, neaprašomi keliais žodžiais. Ant uolų įrengta tvirtovė, mažai pasikeitusi nuo Danijos – Švedijos karų laikotarpio. Akmeniniai namukai ant akmeninės žemės, o kai kur – tiesiog gyvenimas ant akmens ir akmenyje. Dalyje namukų buitis kukli kaip viduramžiais. Tačiau bene visi jie gyvenami. Garažėlyje muzikuoja gitaristas, kurio gali klausytis visa sala. Mokykla dvidešimčiai vietinių vaikų, kurie čia gali mokytis iki aštuntos klasės. Mažutėlės sodybos su daržiukais ir sodeliais, supamos akmeninių sienų. Viskas šiek-tiek apleista, tačiau sukelia žavingą įspūdį, kad patekome į kažkokią kitokią realybę. Vakaras po audringo plaukimo per trumpas, kad pajėgtume išsaugoti adekvatų savęs suvokimą šioje kitokioje realybėje. Žuvėdrų klyksmai aidi tarp šimtamečių sienų ir uolėtų krantų. Grįžtame į laivą ir krentame miegoti.

Trobele