Pervalkos prieigose

PervalkosSvyturys

Iš Klaipėdos uosto plaukiant į pietus, artimiausias daugmaž civilizuotas prieglobstis vakariniame Kuršių marių krante yra Juodkrantė. Čia net trys prieplaukos iš esmės tinkamos daugumai mariose plaukiojančių laivų. Tačiau žymiai įdomiau yra palandžioti ten, kur mažai kas ryžtasi lįsti. Akis bado inkaro simboliu pažymėta prieplauka Pervalkoje.

Mano turimas 2008-siais leistas „Buriuotojo vadovas“ apie Pervalkos žvejų uostelį rašo taip: „Laivams su nedidele grimzle trumpam galima švartuotis prie molo galo gyvenvietės centre arba pietiniame įlankos pakraštyje. Farvateris nepažymėtas, tačiau priartėjus prie molo nuo farvaterio, paskui reikia pasukti į pietus išilgai kranto. Pietiniame pakraštyje yra 50 metrų ilgio smėlėto kranto atkarpa, prie kurios galima priartėti.“

Manydami, kad mūsų Gilė yra „nedidelės grimzlės laivas“, šią vasarą ieškojome atsakymo į klausimą, ką laisvalaikio buriotojai gali patirti Pervalkos prieigose.

Reikia pažymėti, kad marios šiemet buvo labai seklios, ir „Buriuotojo vadove“ nurodytas 1,5 m gylis prie Pervalkos krantinių, švelniai tariant, neatitiko tikrovės. Pirmo bandymo metu, rugpjūčio 7 dieną, pilnu Gilės savininkų sąstatu (t.y. Alvydas ir aš), taigi ir su pilna atsakomybe artėjome prie Pervalkos molo iš pietinės pusės, po žuvingos nakvynės įlankoje. Visiškai sklandžiai priėjome prie molo vidurio. Toliau – ne, nes su futštoku apčiuopiau dugną ten, kur jo dar neturėtų būti. Antras bandymas vyko po poros savaičių, rugpjūčio 22 dieną, kai Ramunė ir aš plaukėme iš Juodkrantės į Rusnę ir pakeliui nusprendėme aplankyti jaunystės vietas Pervalkoje. Artėjome prie molo labai panašiai, apeidami molo galą iš pietų (šiaurės vakarų vėjas). Apie molo vidurį net negalvojau, tik saugojausi, kad nenuversčiau į vandenį molo gale mus tingiai stebinčių žvejų. Deja, iki molo likus trejetui metrų „sėdome“ ir apturėjome neblogą „nustumk Gilę nuo seklumos“ treniruotę. Apie 1,5 metro gylį nė nesvajojame – nebuvo ir 70 centimetrų. Prisišvartuoti pavyko tik apie 10 metrų nuo molo galo.

Bendras įspūdis apie Pervalkos prieigas – viskas įmanoma. Įlankoje galima stoti ant inkaro (Pervalkos įlanka sekli, Gilei teko nakvoti apie pusantro kabeltovo nuo kranto), o prisišvartavus prie molo – statytis ant molo palapinę ir taip stovyklauti, kol nupūs stipresnis vėjas. Arba principingieji Nacionalinio parko saugotojai.

IMG_1100