Pabudome ir kelkimės

RytasStockh

Pusė penkių ryte vietos laiku. Lauke visiškai šviesu, vėjas aiškiai nurimęs, būtų „pats gazas“ atsišvartuoti ir plaukti, bet tai visiškai nedera su vakar vakare suderintu planu niekur neskubėti. Užmigti visiškai nesiseka, nežiūrint to, kad miegoti nuėjome vos prieš keturias valandas.

vakar graikas taksistas per 15 minučių trukusią kelionę sugebėjo papasakoti visą savo gyvenimo istoriją: prieš 40 metų kartu su tėvais emigravo į Švediją, ir čia vis dar jaučiasi emigrantas, o Graikijoje – turistas. „I don’t have a country“ – nelinksmai apibrėžia kosmopolitinę daugelio europoečių filosofiją. Už nuoširdumą ir 7 žmonių kelionę su daiktais sumokame 648 kronas (apie 65 eurus). Kelionė keltu iš Talino tam pačiam žmonių kiekiui kainavo 228 eurus.

Laivą perdavinėjęs Vytautas mažai šypsojosi ir žymiai mažiau pokštavo, nei įprasta. Užimame Minx kaip septyngalvė daugiarankė ir daugiakojė lavina. Mums su Ramune teko dešiniojo borto laivagalio kajutė „prie tuliko“.

Įdomiausias vakar dienos darbas tuo pačiu buvo tur būt ir trumpiausias Minx plaukimas visoje istorijoje: 2 metrus pasislinkti marinoje, persišvartuojant iš vienos vietos į kitą. Kadangi tam reikia persikabinti ir ant kitos švartavimosi bojos, o vėjas spaudžia prie krantinės, reikalas toli gražu nevienareikšmis.

Pasiskirstome į komandas: maistininkai-dviratininkai ir Vazos muziejaus gerbėjai. Po poros valandų susitinkame su rezultatais krantinės kavinėje, kur puikaus angliško IPA puslitris kainuoja 8 eurus. Kaina nesvarbu, svarbu tai, kad esame sekmadieninio švediško šurmulio centre ir galime stebėti gyvenimą vandenyje, kuriame ne tik zuja įvairiausio pavidalo švediški laivai, bet ir vyksta masinės vandens paukščių ekskursijos, matyt specialiai organizuojamos jaunajai kartai savaitgalį pažioplinėti į žmones.

cafeStockholm

Maždaug 75 eurų vertės maisto krovinys dviračiais sėkmingai pasiekia mariną ir sugula gerai organizuotuose Minx viduriuose. Tuno salotos sparčiai dingsta.

Vakarėjantis miestas, saulėje paskrudinta karaliaus rūmų sargybinė, Gamlastano šopingas – viskam dar užtenka laiko. Dėmesį pelno krantinėje stovintys gyvenamieji laivai. Daugelis jų tik imituoja burlaivius. Bet randame vieną tikrą. Olandišką. Su tikromis olandiškomis plastikinėmis formomis ir medine apdaila. Su vėliava, kurioje prabangus herbas ir du nuogi vyrukai su vėzdais. Rimas nedvejodamas nominuoja laivą tiesiai į kategoriją „tobulas“.

Vakaro skaitiniuose papuola tema apie karą. Giliamintiškos diskusijos apie karo svarbą žmonijai ir jaunimo neatsakingumą su pedagoginėmis įžvalgomis grąsina užsitęsti ilgiau, nei galima būtų toleruoti po tokios ir taip turiningos dienos.

Toliau – laukinės prieplaukos