Kupiškio marių regata

Kupiškio marių regata

Anksčiau: Palūšės regata

Protingi žmonės pasimoko iš savo klaidų. Likusieji… Daro ką darę. Tad, kai po savaitės atėjo metas Kupiškio regatai, pamiršęs vos tragiškai nesibaigusius Palūšės nuotykius, vėl užsimečiau savo Mėletėlę ant mašinos stogo, ir po valandėlės jau mirkiau ją naujuose vandenyse. Orai buvo kur kas draugiškesni nei Palūšėje, vėjas – pastovus ir nuspėjamas. Tik šįkart flotilėje buvo sunku rasti lygių varžovų, išskyrus praeitoje regatoje taip pat dalyvavusį savadarbį trimaraną. Visi likusieji plaukė kur kas pajėgesniais laivais. Mano kategorijoje (savadarbių ir laisvos gamybos laivų) buvo dar du dalyviai, kurių gebėjimai ir patirtis man daug šansų varžytis nepaliko.

Tačiau netipinis varžybų maršrutas (pirmosios dvi atkarpos – halfvindo ir fordevindo kursai, trečioji – laviruotė), vienu metu labai nurimę vėjai ir įžūlus startas leido man kelioms sekundėms pasidžiaugti antrąją vietą visoje flotilėje (12 dalyvių), – iki kol mane aplenkė milžiniškas lenktyninis katamaranas… Ir visgi, tokiomis sąlygomis iki trečiosios atkarpos dažniausiai pavykdavo išlaikyti tiek pat varžovų už savęs, kiek jų buvo priešais, tačiau laviruotėje tekdavo kristi į galines pozicijas, ypač prie bent kiek stipresnių vėjų. Jau po kelių etapų Tyvek burė priminė man, kad jos gyvavimo laikas eina į pabaigą – viršūnėje išsileido siūlės, ir, ant paplūdimio smėlio ir akmenų teko daryti improvizuotą remontą pasiruoštais lipnios juostos lopais, turint tik poros minučių pertrauką iki kito lenktynių etapo…
Ir visgi, nepaisant mano laivelio nekonkurencingumo, keliuose etapuose užvirė arši kova su švertbotu „Topaz“, valdomu Vytauto Augustino bei jo kolegos (kurio vardo nežinau) – kartais taktikos ir nuožmumo dėka pavykdavo šį nepalyginamai pajėgesnį varžovą iki laviruotės išlaikyti savo burės užuovėjoje. Taipogi, trečiojo lenktynių etapo metu priešvėjiniame kurse turėjau įnirtingą dvikovą su Laser (ar labai panašiu) švertbotu plaukusiu buriavimo veteranu Zenonu Valkūnu, vėliau užėmusiu 1-ąją vietą savo klasėje. Prasilenkdavome, pasiekdavome skirtingus ežero krantus, ir vėl susitikdavome ežero viduryje. Tačiau po 4-ojo prasilenkimo mano „naujoko sėkmė“ išsisėmė, ir finišavau minute vėliau. Galiausiai, po visų keturių kraugeriškų etapų, teko susitaikyti su 3-iąją vieta savo klasėje, bei keistu apdovanojimu „Jauniausiam regatos dalyviui“. Iki dabar nesuprantu, koks čia pasiekimas, būti jauniausiu. Geriau organizatoriai išrinktų gražiausią savadarbį laivą..!

Kupisko1

Toliau: Sezono uždarymas