Kelios mintys apie Rusnę

Rusnė. Vaizdai.

Rusnės miestelis man visuomet simbolizavo vakarinį Lietuvos forpostą. Nors savita, prūsiškai vokiška dvasia alsuojanti kultūrinė aura jame kiek prislopinta vis dar gerai matomų sovietmečio reliktų, čia jautiesi būtent kaip forposte. Gražiai įrengtu taku galima pasivaikščioti iki Skirvytės ir Atmatos išsišakojimo, pažiopsoti į kitame krante plytinčią rusų valdomą Prūsiją. Apima įdomūs, prieštaringi jausmai. Nesimato jokios sienos. Pasieniečių bokštelis – tik vos įžiūrimoje tolumoje. Laukinis krantas vienoje pusėje ir smalsuolių grupelėmis pulsuojanti promenada Lietuvos krante.

Du vietiniai vyrukai sėdasi ant suoliuko gėrėtis vakaro vaizdais, sustabdo mus klausimu apie valandas, o už atsakymą nuoširdžiai pasiūlo „Tai gal po vieną?“

Romantišką Rusnės įvaizdį galima rasti 1972-siais metais išleistame nespalvotų Henriko Liandzbergo fotografijų albume „Rusnė“. Jame vis dar žymūs ikikarinio žvejų gyvenimo ženklai: šiaudiniai (meldų?), žemę siekiantys stogai, mediniai žvejų laivai, žmonių veiduose įspaustos kasdienių džiaugsmų, švenčių ir vargų žymės. Tur būt keista būtų ieškoti sąsajų tarp keturiasdešimt penkerių metų senumo fotografijų motyvų ir šiandienos. Atstumas laike nuo nostalgiško prieškario iki 1970-jų yra mažesnis, nei nuo 70-jų iki dabar. Bet upė liko ta pati. Vėjo lenkiami meldai. Ir žvejai su daugiau ar mažiau autentiška technika.

Žvejai netoli Rusnės

Iš Kuršių marių į Rusnę patekti galima vienu iš trijų kelių: Atmata, Pakalne ar Skirvyte. Organizaciniu požiūriu paprasčiausia yra pakilti Atmata. Taip nereikia nei aplinkosaugos, nei pasienio tarnybų leidimų. Tiesa, atstumas, kurį tokiu atveju reikia įveikti prieš galingą Atmatos srovę, yra nemažas (6,8 NM nuo Atmatos žiočių, t.y. apie dvi valandas). Plaukiant vingiuota Pakalne, atstumas būtų daugiau nei dviem jūrmylėm trumpesnis. Šią vasarą taip ir nesiryžau išbandyti, ar pakilti Pakalne su Gile būtų realistinis uždavinys. Norint plaukti Skirvyte, prieš tai reikėtų sausuma pasiekti Pagėgių valstybinės sienos apsaugos rinktinę ir gauti iš jų vienkartinį leidimą būti valstybės sienos apsaugos juostoje. Beje, panašu, kad nuo 2014-jų Skirvyte plaukti draudžia aplinkosaugininkai.

Prisišvartuoti Rusnėje galima daug kur. Yra nedidelė prieplaukėlė žemiau tilto. Kaip rašo „Buriuotojo vadovas“, gylis joje prie kranto 1,6 m. Nebandžiau. Kita galimybė – krovininis uostelis iš karto už tilto. Jį ir pasirinkome – yra šansų, kad uždaras uostelio baseinas bent iš dalies apsaugos nuo katerių keliamų bangų ryte, kai norisi dar pamiegoti.

LaivaiRusneje

To paties vadovo duomenimis, tilto aukštis iki vandens paviršiaus yra iki 14 m. Stiebo nuleisti nereikia ne tik Gilei. Trumpam sustojimui tur būt tiktų ir krantinė aukščiau keleivinės prieplaukos. Pakalnės žvejų uostas pasiekiamas tik turint leidimą būti sienos apsaugos juostoje, nes iš Atmatos į jį patekti galima tik per Skirvytę.

GandraiRusneje

NamaiRusneje