Kelias iš Stockholmo į pietinę Skärgård dalį

Prieš tai: Stokholmo archipelagas (Skärgård). Pasirengimas.

Visa čia esanti informacija yra „knyginė“ arba „internetinė“. Tai tik užrašai, renkant informaciją prieš kelionę. Todėl prašau informaciją naudoti atsargiai, pernelyg ja nepasitikėti ir lyginti su kitais šaltiniais.

Nenorint makaluotis rytų-šiaurės rytų kryptimi einančiame keltų farvateryje, pietryčių kryptimi iš Stockholmo galima išplaukti per Ingaröfjärden. Iš centrinio Stockholmo į jį galima patekti palei vakarinį Värmdö salos kraštą, tarp Ektorp ir Björknäs gyvenviečių į pietus einančiu palyginti siauru Skurusundet sąsiauriu.

Skurusundet
Išėjimas iš centrinio Stockholmo farvaterio į pietinę salyno dalį

Värmdö yra didžiausia Stockholmo archipelago sala (180 km²), trečia pagal dydį Švedijos sala rytinėje pakrantėje (po Gotland ir Öland). Tiltas, jungiantis Värmdö su žemynu ir kertantis Skurusundet, vadinamas Skurubron. Jo centrinės arkos aukšis virš farvaterio yra 32 m.

Skurubron tiltas

Tiltas pastatytas 1914-15 metais pagal tiltų konstruktoriaus Axel Björkmans brėžinius (Arcus AB).  Tilto ilgis 284 m, plotis (vienos pusės) 6,7 m. Rengiant kai kuriuos brėžinius konsultavo Björkmans bendradarbis Tor Kempe, architektūros klausimais – architektas Lars Israel Wahlman. Tuo metu tiltas pakeitė ankstesnį pontoninį tiltą ir konkuravo dėl aukščiausio tilto Šiaurės Europoje vardo. Antroji tilto pusė pastatyta 1953-1957 – siais, taip pat renovuojant ir senąją dalį.

Iš Skurusundet žiočių reikėtų sukti rytų kryptimi, į šiek-tiek platesnį Lännerstasundet sąsiaurį. Pastarasis baigiasi visiškai siauru (ne daugiau kaip 30 m siauriausioje vietoje) Baggensstäket kanalu.

Baggensstäket kanalas

Per Baggensstäket patenkama į Baggensfjärden, po to – į Ingaröfjärden, už kurio prasideda išorinė Skärgård dalis. Norint pamatyti daugiau vidinio Skärgård vaizdų ir gal būt patirti nuotykių, iš Baggensfjärden galima keliauti tiesiai į rytus, siauručiu Baggensfjärden kanalu tarp Värmdö ir Ingarö salų. Deja,  šis kelias vargu ar įmanomas, jei laivo stiebas aukštesnis nei 11,5 m, nes toks yra nurodytas tilto prie Ingarö gyvenvietės aukštis (Beneteau Oceanis 350 standartinis stiebo topo aukštis nuo vandens paviršiaus yra 40 pėdų, t.y. 12,2 m). Elektros linijos aukštis nurodomas 12,0 m.

Baggensfjärden_kanalas

VarmdoTiltas
Tiltas per kanalą tarp tarp Värmdö ir Ingarö salų. Aukštis nuo vandens paviršiaus apie 11 m.

Per šį kanalą patenkama į šiaurinę Ingarö salos dalį gaubiantį fiordą. Juo plaukiant galima apžiūrėti ir Fågelbrolandet vaizdus, o į išotinį Skärgård išeiti apie 4.5 NM šiauriau, nei Ingaröfjärden, netoli pietinio Runmarö salos galo.

Vakarinėje sąsiaurio tarp Baggensfjärden ir Ingaröfjärden pakrantėje, pusiasalyje, yra kurortinis Saltsjöbaden („sūriosios jūros vonios“) miestelis.

Saltsjöbaden

Čia nuolat gyvena apie 10 tūkst. gyventojų. Kurortą įkūrė Knut Agathon Wallenberg, įtakingos bankininkų, pramonininkų, politikų, valdininkų ir diplomatų giminės atstovas, apie 1893-sius metus. Wallenbergai į gyvenvietę nutiesė geležinkelį iš Stockholmo, pastatė čia du prabangius viešbučius ir sanatoriją. Pastatus sukūrė architektas Erik Josephson. 1910-1913-siais buvo pastatyta parapijos bažnyčia (architektas Ferdinand Boberg, puošybos dizaineriai Olle Hjortzberg and Carl Milles). Nuo 1931 iki 2001-jų čia veikė Stockholmo observatorija. Vietinio vietovardžio vardu pavadintas asteroidas 36614 Saltis, kuris buvo atrastas šioje observatorijoje 2000-siais. Miestelio pavadinimas taip pat įamžintas Švedijos politikoje naudojamame išsireiškime „saltsjöbadsandan“ (Saltsjöbaden dvasia), kuris reiškia specifinius Švedijai santykius tarp darbdavių ir darbininkų, pirmą kartą apibrėžtus sutartimi tarp Švedijos prekybos unijos konfederacijos ir Švedijos darbdavių asociacijos 1938-siais. Sutartis įtvirtino socialinę normą, teigiančią, kad darbo ginčai yra visuomet sprendžiami dvišaliu susitarimu, be valstybės įsikišimo. Sutartis su nedideliais pakeitimais galioja iki šiandienos.

Už Saltsjöbaden pusiasalio prasideda atviresnis Ingaröfjärden fiordas. Jame gausu salų, kuriose šiandien nėra nuolatinių gyventojų, tik vasarnamiai. Didžiausiose salose – Gåsö ir Ägnö vasarnamių yra iki 200. Gåsö saloje ūkininkai ir žvejai gyveno greičiausiai jau Gustavo Vazos laikais. Tikrai žinoma, kad žvejai čia gyveno jau 1646-siais. Antroje XIX a. pusėje apie 20 – 30 žmonių; gali būti, kad buvo sodybų ar gyvenančių ir kai kuriose aplinkinėse salose. Nuo 1900 – jų iki 1940-jų saloje veikė mokykla. Nekilnojamąjį turtą XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje čia pirko ir vystė ta pati Wallenbergų šeima. Šiuo metu čia registuroti 47 nuosavybės objektai, priklausantys Gåsö kelių asociacijai.

GasoAgno

Ägnö sala yra uolėta, tačiau jos centre yra gražių pievų. Uolėti krantai sukūrė dvi labai gerai apsaugotas natūralias prieplaukas. Didžioji, vadinama Napoleonviken, yra salos pietrytiniame gale. Tai viena iš didžiausių ir populiariausių natūralių prieplaukų visame archipelage. Mažiausias gylis įėjime 2,5 m.

Napoleonviken

Antroji natūrali prieplauka (Tvättfatet) yra rytinėje salos dalyje. Joje yra skautų namelis, iš kurio valdomi metiniai Ägnö jūros skautų buriavimo renginiai. Į prieplauką galima patekti apeinant Kranholmen salą iš rytų arba vakarų. Vakarinis įėjimas yra gilesnis, mažiausiai 1,5 m.