Jūroje

Horizontas

Ši dienoraščių ir užrašų kategorija yra tam tikras off-topic’as ligšioliniam mažojo burinio laivyno kontekstui. Bent jau iki šiandienos mūsų laivai (išskyrus Alvydo Finn’ą) nebuvo sūriame vandenyje. Tačiau laivynas juk ne vien laivai. Ir iš viso… anot Rimtauto Rimšo, kur yra riba tarp jūros ir ne jūros? Ar kas nors pasikeičia laive ar įguloje, kai įplauki per uosto vartus? Ar marios – tai ne kitas jūros pavadinimas? Ir jei upės bei ežerai yra ne jūra, kaip tada su ekleziastišku amžinybės paveikslu, kuriame visos upės teka į jūrą ir iš jos sugrįžta tam, kad vėl tekėtų? Tūlas Dave Barry teigia, jog vyras, išgirdęs jūros kvietimą, turėtų tuoj pat padėti telefono ragelį. Bjauru, kai neįmanoma adekvačiai išversti elegantiško angliško žodžių žaismo, kuriame „call from the sea“ ir „hang up the phone“ susijungia į subtilią prasmę. Beje ją norisi čia pat paneigti kito talentingo brito John Masefield eilėraščiu, kuris net tris kartus kartoja „I must down to the seas again… “ Kai išgirstu klausimą, kodėl noriu plaukti į jūrą, neturiu ką pasakyti. Net nežinau ar tikrai noriu. Tiesiog nematau šansų neplaukti.

Stockholmo archipelagas (pasirengimas)

Iš Stockholmo į ritinę salyno dalį