Judėjimas pietyn

Anksčiau: Atgal iš gamtos

Iš Borgholmo išplaukiame tik atlikę privalomą ritualą – užlipę į Borgholm slott – pilį, mano supratimu, savo išvaizda bjaurojančią šiaip jau visiškai simpatiško miestelio panoramą. Iš tolo pilies griuvėsiai atrodo kaip apleistos kareivinės – jokių įdomesnių architektūrinių formų, tik stačiakampės langų kiaurymės. Miestelis apačioje, prie jūros, o pilis – ant plokščiakalnio.

BorgholmSlott

Rytas. Daugybė atostogaujančių švedų sportuoja plokščiakalnio pajūryje esančiame parke, kuris iš esmės tėra per lapuočių krūmynus nutiesti takeliai. Kadangi karšta ir tvanku, džiaugiamės lapuočių teikiamu pavėsiu, kurio netenkame užkopę iki pilies. Pasijuntame kepinami ant plokščiakalnio paviršiaus kaip stintos ant keptuvės. Nežiūrint to, vieta, panašu, populiari, nes aplinkui privažiavę kemperių, žolė ištrypta, silpnutis vėjelis nešioja dulkes. Įėjimas į pilį uždarytas iki 10 val., t.y. iki mūsų suplanuoto išvykimo. Nusprendžiame, kad išskyrus nuostabią panoramą, kuri turėtų atsiverti nuo tvirtovės mūrų, mūsų pastangų čia niekas nėra vertas. Grįžtame į laivą ir sukame į Kalmarą.

KalmarBridge small

Plaukiant Elando sąsiauriu Kalmaro miesto nepastebėti neįmanoma, nes iš jo į Elandą eina vienas ilgiausių Europos tiltų Ölandsbron. Visu savo šešių kilometrų ilgiu šis tiltas iki 1998-jų, kai buvo atidarytas Ponte Vasco da Gama Portugalijoje, buvo ilgiausias Europoje. Centrinė tilto arka turi 36 m prašvitą nuo vandens paviršiaus, todėl čia praplaukia ir palyginti dideli laivai. Iš karto už tilto yra Kalmaro uostas. Kažkiek sumaišties kelia tai, kad marinų uosto apylinkėse yra keletas, ir ne iš karto susiorientuojame, kuri iš jų yra „privat“, o kuri ne. Galiausiai suprantame, kad gudrauti nėra ko – svečių marina yra ten pat, kur ir uostas. Akvatorijoje gausu seklumų, todėl įėjimas į uostą – tik farvateriu, nepraleidžiant nė vieno ženklo. Marinos servisas visiems labai patinka, o miestas po vakarykščių potyrių daro provincialoką įspūdį. Tiesa, vakarinis įspūdingų automobilių paradas vyksta ir čia, tačiau vakar vakare, Borgholme, jis atrodė kitaip.

KalmarSlott

Kalmaro pilis įspūdinga ir labai gražiai atrodo tiek žiūrint iš sausumos, tiek iš vandens pusės. Rimas informuoja viduramžišku garderobu švitiniuojančią ekskursijos vadovę apie Vazų giminystės ryšius su Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais. Už tai mergina apdovanoja Rimą pagarbiu žvilgsniu, nuo kurio visi pasijuntame vos ne Vazų giminės. Pilies kieme verda savaitgalio programa: amatai, riterių tarpusavio kovos kardais, raitelių kovos ietimis su drakonais ir kitais viduramžiškais negeriečiais. Sunku nugalėti norą visame tame sudalyvauti. Vis dėlto, išsaugome orumą ir neprisidedame prie septynmečių – dešimtmečių kompanijos. Apsimesdami, kad visiškai nenorime padūkti kieme, apžiūrinėjame stulbinantį stiklinį submariną.

Glass

Papildome degalų, vandens ir maisto atsargas. Rytoj – ilgas etapas į Karlskroną, kurioje norime būti dar nesutemus. Todėl planuojame naktinį išplaukimą. Vakaro skaitinys – apie riziką. Šiek tiek pafilosofuojame šia tema ir einame miegoti.

Ketvirtą valandą ryte, švintant paliekame Kalmaro uostą. Vėjas silpnas, pietinių krypčių, prieš saulėtekį rimsta visiškai. Motoruojame su autopilotu. Rimas budi pirmas, po poros valandų keičiamės. Labai nuobodu. Vėjas juda kartu su mumis 5,5 mazgo greičiu, kartais padvelkdamas nuo kranto. Iškeliu grotą, kad būtų ką veikti. Pakrantė sekli, todėl einame apie 3 mylias nuo kranto, matosi inkaruotėse stovintys švedų laivai.

Horizon2

Dvyliktą valandą vietos laiku skambinu į Lietuvą. Ten tokia pati tvankuma, kaip ir pas mus. Sukant į Karlskronos įlanką vėjas pereina į halfvindą. Galų gale galime išjungti variklį – 5-6 mazgų hafvindo užtenka palaikyti 4,5 mazgo greitį. Antrą vlandą mes jau Karlskronoje. Svečių uostas modernus, dušuose yra ir sauna. Para mūsų laivui kainuoja 220 kronų. Stojame greta drauge su mumis į uostą įplaukusiu dvistiebiu keču, registruotu Berlyne. Rimas vienareikšmiškai įvertina vokiečių laivą kaip savo svajonių idealą. Jo savininkas – klasikinės išvaizdos gerai druskoje įmirkęs maždaug šešiasdešimties žilabarzdis kapitonas, keliaujantis dviese su savo madam. Laivas išties išblizgintas kaip naujametinis burlaivio pavidalo saldainis. Vakare pas kaimynus vakaroja svečiai, kurie mandagiai sveikinasi ir su mumis. Uoste randame katerį „Loreta“ ir burlaivį „Šatrija“. Pirmieji sutikti lietuvių laivai per visą kelionę. Šatrijai išplaukiant mintyse palinkime gero vėjo.

Karlskrona2

Einame į miestą pažioplinėti ir apsipirkti. Nustebina neįprastos švedams architektūros pastatai centrinėje aikštėje Stortorget. Bandome suprasti, kaip keitėsi miestiečių skoniai ir norai viduramžių ir renesanso epochose, kai miesto pavaldumas keitėsi tarp Danijos ir Švedijos. Įdomu, pamatyti klasicistinių ir netgi barokinių motyvų derinį su švedų meile paprastumui ir medinei interjero apdailai. Bene pačioje gyviausioje miesto vietoje – nedidelė Klaipėdos aikštė. Maždaug septynių dešimčių akordeonistas užpildo ją meistriškai atliekamais šansonais. Melodijos man negirdėtos, o muzikantas išspaudžia iš akordeono maksimumą muzikos. Gražu. Praeiviai ploja, tačiau tai visiškai skirtingas pasirodymas, nei rėksmingi gatvės klounų šou. Nepanašu, kad septyniasdešimtmetis maestro tai darytų vien dėl pinigų. Prie akordeono palinkusi balta galva rodo kaip jis visas gyvena savo muzikoje. Į plojimus atsako vos pasikeitusia šypsena.

Užpuolame prekybcentrį. Turime nusipirkti maisto šešioms dienoms, kurias, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, gali tekti praleisti daugiausiai jūroje. Šįsyk apsipirkimo biudžetas beveik 900 kronų.

Vakarojame kokpite. Vakaro skaitinys – apie laimę kaip balansą tarp nuostabių ir paprastų dalykų. Diskusija pakrypsta apie atsakomybę ir vyriškumą. Ir vieno, ir kito šiandienos pasaulyje galėtų būti daugiau. Simonas čia pat krantinėje laiko 100 žingsnių šokolado testą. Vaizdelis aplinkinių laivų kokpitų gyventojams turėtų atrodyti kontraversiškai: penki pusamžiai linksminasi kankindami paauglį šokoladu. Šiek tiek neramu, prisiminus griežtą švedų požiūrį į vaikų teises. Tačiau net jei kam ir šautų mintys apie blaivybę, mūsų sažinė šiandien yra visiškai švari.

Toliau: Sūrio krovinys keliauja į Daniją. Christiansø