Ålandai. Raudonos salos ir nesibaigiantys saulėlydžiai

BomarsundPano

60° 27” N; 19° 47” E. Įsismaginęs pietys guldo mūsų dvidešimt septynių pėdų laivelį ant šono. Netgi surifuotomis burėmis turime stengtis, kad posvyrio kampą išlaikytume proto ribose, bent jau neviršydami trisdešimties laipsnių. Dešinėje plytintis Ålandų salynas užstoja bangas, ir toks plaukimas išties gniaužia kvapą. Nesunkiai įsivarome iki aštuonių mazgų. Turime žiūrėti, kad pakaktų beidevindo “aukščio” neriant tarp Skatagrund šiaurinės bojos bei pietinių Brunkan skero bojų. Tai šiauriausia mūsų maršruto atkarpa. Panašu, kad penketą dienų mus lydėję štiliai bei netikėti škvalai galiausiai pavirto tuo, ką ir žadėjo prognozė: stabiliu 15 – 25 mazgų pietvakarinių-pietinių krypčių vėju.

Kairėje atsivėrusi Botnijos įlanka mirguliuoja žaisdama rytinės saulės spinduliais. Sunku susilaikyti nepasidavus pagundai dabar čia pat šauti į vakarinius Suomijos krantus. Egzotiški finougriški pakrančių miestelių vardai: Uusikaupunki, Rauma, Pori ir daugybė kitų dar turės luktelėti, kol užpildys mūsų atmintis prisiminimais, o fantaziją įspūdžiais. Gal būt net ir kito buriavimo sezono. Šiandienos tikslas – Bomarsund sąsiauris, esantis apie dvidešimt mylių į pietvakarius nuo dabartinio maršruto taško. Esame nusistatę per dieną neplaukti daugiau nei trisdešimt mylių, tačiau pagunda plaukti ilgiau ir toliau yra didžiulė. Dabar birželio antroji pusė, o tai reiškia ilgiausias vasaros dienas. Kasdien saulėta, vakarai tiesiog neįtikėtinai šviesūs ir ilgi. Ketverias pastarąsias naktis nakvojome prisiinkaravę ar prisišvartavę prie uolų saugiose įlankėlėse prie Stockholmo archipelago salelių Nåttarö, Kasken bei jau čia, Ålandų pusėje, prie Eckerö ir Isaksö. Tai, kad nė vienos nakvynės metu nematėme tikros tamsos, visiškai nereiškia, kad miegame be saiko. Išties, šviesa neužgęsta, nes saulėlydžiai čia nejuntamai virsta aušra. Kiekviena nakvynė savita, tačiau Stockholmo archipelagas, kurio visą bemaž aštuoniasdešimt mylių iš pietų į šiaurę išplitusią akvatoriją prieš porą dienų praskriejome vienu atsikvėpimu, nešami smagaus vakario, mūsų jau pakankamai „nušliaužiotas“ per keletą pastarųjų sezonų. O ir kitų „šliaužiotojų“ ten netrūksta. Todėl Ålandų salynas iš karto mus nupirko savo raudono granito uolomis, laukine ramybe ir žmogaus tik minimaliai paliesta gamta.

Nors salelių čia daug ir jos mažos, norint surasti vietą, kuri užtikrintų visišką privatumą, o mūsų buvimas netrikdytų pakrantės namukuose vasarojančių “olandiečių“ (jie nei suomiai, nei švedai, taigi „olandiečiai“) dėmesio, reikia gerai paplušėti. Neramiu oru tai gali iš viso nepavykti, nes tikrai laukiniai tėra akmeniniai skerai. Ir tai ne visi. Nors žinome, kad toli gražu ne kiekviename namuke jau gyvena vasarotojai, vis tiek sunku atsikratyti jausmo, kad esame stebimi. Todėl švartuodamiesi ir atsišvartuodami ar stodami ant inkaro stengiamės viską daryti sklandžiai, greitai ir tyliai.

Pasukame į platų sąsiaurį, vedantį į pietryčius tarp daugybės įmantriai išsišakojusių Ålando salos pusiasalių bei įlankų ir nesuskaičiuojamų rytinių salelių. Suspaustas sąsiauryje pietys visiškai pašėlsta, ir mums jau nebeužtenka burių, kad galėtume bent kiek efektyviau prieš vėją judėti į priekį. Nusimetame stakselį ir laviruojame prieš vėją dyzelgrotu. Senutėlis „žaliasis monstras“, dar kitaip vadinamas Volvo Penta MD6A, šią žiemą gavo naują galvutės tarpinę. Jis kantriai pukši padėdamas išlaikyti aštrų kursą į vėją nuo vieno vendo iki kito. Nuostabus variklis, atvirai pasakius, nieko bendro neturintis su Volvo, nes yra grynas Albin Marine kūrinys. Jam daugiau nei keturiasdešimt metų, forsuojamas jis spjaudosi dyzelinu skiestu tepalu, tačiau užsiveda vieną kartą apsukus veleną, ir jo padedami galime šauniai judėti prieš vėją.

Kol plaukiame penkioliką mylių tiesiu sąsiauriu, Marius verda bulves su dešrelėmis. Padedame jam paruošti salotas. Pietaujame nestabdydami. Nuostabus nepriklausomybės nuo kranto jausmas. Kai Alvydas ir aš pirkome produktus prieš išplaukdami iš Drevernos, dievagojomės, kad maisto mums reikia tik keturioms paroms. Dalį degių maistinių organinių skysčių palikome krante iš karto. Tiesiog toliaregiškai supratome, kaip stipriai pervertinome savo galimybes. Praėjus savaitei nuo išplaukimo iš Lietuvos, vis dar turime pilnas spinteles lietuviškų produktų, su kuriais pasistengę galėtume ištempti dar savaitę. Nebloga patirtis. Gaila, kad tikslaus pirkinių sąrašo atkurti jau nepavyks.

Sukame pietvakarių-pietų kryptimi vedančiu Bomarsund sąsiauriu. Iš abiejų farvaterio pusių kardinalinės bojos, laviruoti jau nebėra kur, o vėjas tiesiai į kaktą. Netrukus jau matome Bomarzundo tiltą, po kuriuo šen ir ten nardo olandiečių kateriai. Deja, mums ten kelio nėra – tilto aukštis tik trys metrai, ir rytoj turėsime apiplaukti Pråstö salą iš rytų. Nakvynei ir poilsiui šiandien renkamės į vakarus nuo tilto esančią įlanką. Jūrlapis rodo „small boat facility“. Jau turėdami patirtį iš trumpo sustojimo Korsholm marinoje (Eckerö saloje), tikimės čia rasti aptarnaujamą uostelį su tualetais, dušais ir kita civilizacija, kuriai, tiesą pasakius, anksčiau ar vėliau teks atsiduoti.

Daugelyje vietų (visur, kur lankėmės) Ålandų salų pramoginių laivų uosteliuose švartuojamasi prie švartavimosi plūdurų. Todėl, švartuojantis su mažu laiveliu, visuomet verta pasirengti pačius ilgiausius švartovus. Dar geriau – sujungtus du ilgiausius. Švartuodamiesi savo pasirinktoje įlankoje panaudojome tris. Prieplauka visiškai mažytėlaitė, o švartavimosi įranga parengta mažiausiai 50 pėdų laivams. Gal ir galėtų čia tokie atplaukti, bet kol kas švartuojamės tuščiame uostelyje, padedami ant medinės krantinės besideginančių vokietukų, kurie palaiko priekinį švartovą, kol prie dviejų galinių rišame trečią. Tiesa, po keleto valandų prisišvartavęs suomis su savo 9 pėdų gražuoliu puikiai paatstovavo savo tautos patirčiai ir išminčiai. Švartavimuisi jis panaudojo į ritę susuktą inkaravimosi juostą. Žinoma, prieš švartuojantis, inkaras čia pakeičiamas plūduro kabliu. Priekaištingai vypsome vienas į kitą ir į savo laivagalyje suvyniotą lygiai tokią pačią penkiasdešimties metrų ilgio juostą.

Nežiūrint juokingo pavadinimo (Puttes kempingas), uostelis nepaprastai sėkmingoje vietoje. Tiesa, iki dušų ar tualeto reikia paėjėti kokį puskilometrį per kempingo teritoriją, tačiau tai visiškai puiki proga susipažinti su kempingo gyventojais, paglostyti jų šunis ir susirinkti nuo kelio vaikų išmėtytas eurų monetas; randu jų lygiai tiek, kiek reikia trijų vyrų nusimaudymui po šiltu dušu. Po šaltu, žinoma, galima maudytis ir nemokamai. Šiauriečiai turi savo stilių.

Vis dėlto, uostelio sėkmė yra visai ne monetas priglaudžiančiame kempingo keliuko smėlyje ir ne keturias minutes už vieną eurą tekančiame karštame vandenyje. Bomarzunde yra kadaise didžiausio pastato visame salyne likučiai. Kaip žinia, Ålandai, kaip ir visa Suomija, nuo XIX a. pradžios perėjo Rusijos karūnai. 1832-siais rusai, niekuomet nestokoję užmojų, nusprendė užtikrinti Bomarzundo sąsiaurio saugumą pastatę iki tol pasaulyje analogų neturėjusią tvirtovę, prilygstančią vidutinio didumo Ålandų miestui. Tiesa, užmojo užteko tik dviems fortams ir ištaigingam reprezentaciniam pastatui. 1854-siais britų laivai pasikeitė keletu patrankų šūvių su vienu iš fortų. Ir tai buvo bemaž vienintelis kartas, kai didžiulės Tuloje gamintos rusiškos patrankos buvo panaudotos pagal paskirtį. Po keleto savaičių susirinkęs nemažas britų laivynas apsupo tvirtovę ir drauge su prancūzų pėstininkais patrankų ugnimi ir kitais argumentais įtikino nelabai motyvuotą rusų įgulą pasiduoti. Tvirtovės griuvėsius Ålandų bendruomenė šiuo metu labai puikiai prižiūri ir išnaudoja juos turistams vilioti. Drauge su išties nuostabia aplinkine gamta tvirtovė sudaro gerą turistinį kompleksą, kurį galima apvaikščioti vos per keletą valandų.

Po ekskursijos po griuvėsius Alvydas ir aš išsitiesiame vakaroti laivo kokpite, o Marius, genamas berniokiško smalsumo ir staiga užplūdusios romantinės bangos išeina stebėti saulėlydžio. Užbėgdamas už akių turiu pastebėti, kad po ketverto valandų, kai laivas sulingavo nuo sugrįžtančio penkiasdešimtmečio romantiko svorio, saulėlydis vis dar nebuvo pasibaigęs.

Video pasakojimas apie kelionę čia.